- sielavartingas
- sielavartìngas, -a adj. (1) NdŽ; SD132,182, Sut žr. sielvartingas: Kas žmogus sielavartingas – dantų neturės Sv. Tai dėdė Jegas, labiausiai sielavartingu veidu buvęs, prabilo Vaižg. sielavartìngai adv.; SD363, Sut: Sielavartingai, apmaudingai SD55.
Dictionary of the Lithuanian Language.
